šukėčius

šukė̃čius, -tė adj., smob. (2) žr. šukėtis: Į šitą šukė̃čių supilk nuosamą Mrj. Paduok tą šukė̃čių puoduką Mrj. Jei nedaug bus žmonių, užteks ir šukė̃čiaus Gs.